- darodyti
- 1 ×daródyti (hibr.) 1. tr. pademonstruoti sugebėjimą: Da žentas nedaródys, ką tėvukas daródo Jsv. 2. tr. I argumentais įtikinti: Dėl ko trokšti mums darodyti, jog vienas jūsų Dievas yra stipresnis ir galingesnis už visus dievus mūsūsius? M.Valanč. Jis darodė, kad čia viskas gerai padaryta rš. ║ faktais, argumentais paremti kokį teiginį: Dabar be niekur nieko darodys, ir būsi kaltas Sdk. Paskiaus darodė, jog kryžokai, norėdamys be galo žemaičius krobti ir lupti, tyčiomis nemokė jų katalikų tikėjimo M.Valanč. Paukštis … pasakė jam istoriją apie vaikus jo, kuriuos darodo karaliu tikrais jo vaikais esančiais BM94(Brž). Liudininkai darodė, kad anas ne bernas, o vyras LTR(Slk). ^ Ko biesas netropys, tą boba darodys LMD. 3. tr., intr. [i]patarti, pamokyti: Vilniuj buvau, dešimt metų veikiau, tik tokia durna buvau – niekas nedaródė [išsiimti pažymėjimo] Dv. Geri žmonės daródė, vaikel, – kur aš pati būč suieškojus?! Ut. Man darodė geri žmonės, kur man senis dėtie LTR(Mrk). ║ pasakyti, nurodyti: Kas tau daródė in mus? Mes da[r] niekam nesakėm, kad arklį parduodam Ut. 4. intr. prilygti: Drūtas labai, argi jūs katras daródytūt jam?! Krok. Mano mamelė sveika buvo, o aš jau nedaródau nieku Krok. \ rodyti; antrodyti; aprodyti; atrodyti; darodyti; įrodyti; išrodyti; nurodyti; parodyti; išparodyti; priparodyti; perrodyti; pierodyti; prarodyti; prirodyti; susirodyti; užrodyti
Dictionary of the Lithuanian Language.